Paskaitų momentas

Senjorų skaitmeninės atskirties mažinimas

Sparčiai besivystančių technologijų laikais kiekvieno žmogaus kasdienybėje atsiranda vis daugiau technologinių įrenginių: kompiuterių, planšečių. Jau sunkiai įsivaizduojame žmogų be išmanaus telefono.

Įdomu tai, kad skirtingų kartų atstovai nuolat gilina savo skaitmenines žinias, ugdo turimus ar semiasi naujų įgūdžių. Kol vieni tik mokosi kompiuterinio raštingumo abėcėlės, kitiems pritrūksta patirties, kaip nepasiklysti interneto platybėse ir elgtis saugiai.

Energinga Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ekspertų komanda nuo praėjusių metų rudens edukuoja Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentus. Ši komanda 2023 m. spalio mėn. inicijavo projektą „Skaitmeninis dešimtmetis: nė vienas nėra pamirštas“ ir maloniai kviečia visus susidomėjusius prie jo prisijungti. Projekto tikslas – senjorų skaitmeninės atskirties mažinimas. Didžiuojamės, kad prie šio projekto prisijungė ir Neringos Trečiojo amžiaus universitetas.

Neringos TAU klausytojai smagiai bendravo su Mindaugu Miliniu

Vakar Neringos Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai smagiai bendravo su Mindaugu Miliniu – klaipėdiečiu, istorinių knygų apie partizaninį pasipriešinimą ir Afganistano karą autoriumi, istorinės studijos apie mūšius dėl Klaipėdos (Mėmelio) 1944–1945 m. bendraautoriumi, žurnalistu ir redaktoriumi.

Neringos TAU klausytojams Eva Tombak pristatė savo naujausią knygą

Antradienį Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams Eva Tombak pristatė savo naujausią knygą „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senatvę“. Susitikimo metu autorė atskleidė, kas ją įkvėpė parašyti knygą apie senėjimo baimę bei pasidalino savo įžvalgomis, gimusiomis besigilinant į mokslinius tyrimus apie žmogaus sveikatą. Mes juk visi norime gyventi ilgai, bet nenorime atsidurti popietės laike, kaip Carlas Gustavas Jungas vadina senatvę. Senatvė gąsdina, nes liudija, kad gyvenimas yra baigtinis, ir su tuo sunku tapatintis, ypač kai esame jauni. Iš baimės puolame į kraštutinumus: vieni garbų amžių sieja su bejėgiškumu ir pralaimėjimu, kiti sako, kad tai aukso amžius – nebereikia atlikti socialinių vaidmenų, pagaliau galima gyventi dėl savęs. Kaip autorė teigia, „mirti žmogus bijo iš prigimties, o štai senėjimo baimė – tai kultūros suformuotas požiūris. Aš jo nepriimu. Man popietės laikas – tai gyvenimo kūrinio koda. Ilga baigiamoji dalis ir kartu kulminacija. Pabaiga svarbesnė nei pradžia, nes pradžia laikina, o pabaiga – amžina“. Žavus ir įtaigus Evos Tombak pasakojimas paliko gerą įspūdį – šią paskaitą prisiminsime ilgai.

Neringos TAU klausytojai susitiko su rašytoja Danute Kalinauskaite

Antradienį Neringos trečiojo amžiaus universiteto klausytojai turėjo galimybę susitikti su rašytoja Danute Kalinauskaite. Prozininkė laimėjo ne vieną literatūrinį apdovanojimą (Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos), 2017 m. jai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą“. Iki šiol išleidusi tris novelių knygas, Danutė Kalinauskaitė debiutuoja ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius“.

…„Liuksemburge mirė… Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai.

Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų.

Sveikatos stiprinimo programa „Širdies ritmu“

Vakar vyko antroji Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro programos „Širdies rimtu“ paskaita. Visame pasaulyje, kasmet didėjant vyresnio amžiaus asmenų skaičiui, viena iš aktualiausių problemų yra užtikrinti pilnavertį šių asmenų gyvenimą, mažinant sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Tinkamo fizinio aktyvumo mokymas ir skatinimas yra viena efektyviausių prevencijos priemonių, užtikrinančių geresnę sveikatos būklę vyresniame amžiuje.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman teigė, kad svarbiausia rasti fizinę veiklą, kuri būtų maloni, nes tokiu atveju ją bus galima paversti įpročiu. Rimtų problemų su širdimi neturinčiam žmogui reikėtų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 30 minučių per dieną, mažiausiai 5 dienas per savaitę arba intensyvia fizine veikla bent 15 minučių per dieną, mažiausiai 5 dienas per savaitę. Tam, kad fizinis krūvis būtų naudingas, o ne kenktų sveikatai, reikia ne tik jam skirti pakankamai laiko, bet ir žinoti optimalų savo širdies ritmą (pulsą). Didesnis fizinio aktyvumo lygis ir dažnis bei įvairesnės fizinio aktyvumo rūšys užtikrina geresnę sveikatos būklę.