- Metų senjoras – Rūta Žeimienė;
- Metų ambasadorius – Kazimieras Mizgiris;
- Metų keliautojas – Regina Songailienė;
- Metų veikliausias – Stasys Valančius;
- Metų savanoris – Jadvyga Beržinienė;
- Metų sveikuolis – Ramutė Rušinienė.
Metų senjoro apdovanojimai 2022
Nominantai:
Nominacija „Metų ambasadorius“
Kazimieras Mizgiris
Kazimieras Mizgiris – žymus fotografas, galerininkas,1974 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą, studijavo Vilniaus Universitete žurnalistiką, 1976-1993 m. vadovavo Neringos fotomėgėjų „Neringa“ sekcijai, ilgametis Nidos jaunųjų fotografų studijos-mokyklos vadovas, nuo 1992 m. Gintaro muziejaus-galerijos Nidoje savininkas, 1998 m. atidarė gintaro galeriją Vilniuje. 2004 m. įkūrė Baltijos gintaro meno centrą Vilniuje. Nuo 1980 dalyvauja parodose (pelnė apdovanojimų); individualios Lietuvoje (Neringoje 1980, Panevėžyje 1981, Vilniuje 2000, Klaipėdoje 2001) ir užsienyje (Berlyne 1990, Hamburge 1991, Sneeke, Olandija, 1992, Randerse, Danija, 1993). Fotografuoja Neringos kopas, išryškina smėlio mikrostruktūrą, faktūrų ritmiką, naudoja ryškų apšvietimą, giedrą, bet tamsų dangų. Išleido knygą Paslaptingas gintaro pasaulis (anglų ir vokiečių kalbomis, su V. Mizgiriene, 2006). Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkas fotografas (nuo 1991). Tarptautinės gintaro asociacijos (nuo 2002), Pasaulinės gintaro tarybos (nuo 2008) narys.
Rūta Žeimienė
Rūta Žeimienė 1957-1965 m. mokėsi Raguviškių (Kretingos r.) 8-metėje mokykloje, 1965-1968 m. – Kretingos vidurinėje mokykloje, 1968-1972 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1972-1990 m. ir 1995-1997 m. – Nidos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja. 1990-1995 m. – Neringos savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja. Nuo 1997 m. dirbo Nidos vidurinės mokyklos direktore. Yra Neringos LIONS klubo narė, Trečiojo amžiaus universiteto rektorė. 1976-1986 m. buvo miesto Tarybos narė, Kontrolės ir švietimo, kultūros, sporto, etikos komiteto pirmininkė (iki 1995 m.). 2005 m. Neringos miesto Švietimo tarybos narė. Nuo 1994 m. lietuvių kalbos mokytoja – metodininkė. 2000 m. jai suteikta antroji vadybinė kvalifikacinė kategorija. Jos vadovaujamu mokyklai laikotarpiu mokykla tapo UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo nare, Tautos fondo nare, Europos tarptautinių projektų – SOCRATES, PHARE – nare, Mokyklų Tobulinimo programos nare. Vykdyti įvairūs projektai: tarptautinis projektas „Bendrauju, vadinasi, tobulėju“ (su Vokietijos Maiendorfo gimnazija, 2003 m.); tarptautinis projektas „Saulė, vėjas, smėlis“ (kartu su Latvijos, Estijos, Suomijos dailės akademijų studentais, 2005 m.); projektas „Savitumą tausojančio Neringos kurorto atraktyvumo plėtra“ (kartu su socialinių mokslų daktare Ina Dagyte); įvairūs straipsniai apskrities ir respublikinėje spaudoje, viena iš almanacho „Skambančios kopos“ sudarytojų, straipsnio „Žemė mena savo didžiavyrį“ miesto buklete „Neringa“ autorė (1998 m.).
Vitalija Teresa Jonušienė
Vitalija Teresa Jonušienė – 81 metų senjorė, kurios veiklos nuopelnams nėra abejingų Neringoje. Tai liudija jos ilgametė istorijos mokytojos veikla ugdymo įstaigoje, vadovavimas T.Manno kultūros centrui (1995-2007) ir T.Manno memorialiniam muziejui (1996-2016) Nidoje. Pažymėtina, kad iki šiol ji dalyvauja muziejaus veikloje. 1976 m. kartu su vyru, tautodailininku Eduardu Antanu Jonušu ne tik inicijavo Liudviko Rėzos 260-ųjų gimimo metinių paminėjimą Neringoje, bet ir reikšmingai prisidėjo prie Liudviko Rėzos asmenybės kaip lietuvių kultūros simbolio įtvirtinimo nacionaliniu lygiu. Puoselėdama Neringos krašto istoriją ir kultūrą, Vitalija prisidėjo prie daugelio iniciatyvų, edukacinių programų, susijusių su etninės kultūros puoselėjimu, knygų apie Kuršių neriją leidybos, Tarptautinio T.Mano festivalio rengimo. Šių iniciatyvų rezultatas –1976 m. Juodkrantės Kaimo gatvė buvo pavadinta L.Rėzos vardu. Energingoji Vitalija ir dabar neparastai energingas žmogus. Ji – VŠĮ „Eduardo Jonušo namų“, įkūrėja ir direktorė. VŠĮ “Eduardo Jonušo namų tikslas – ne tik supažindinti Neringos svečius ir gyventojus su dailininko E. Jonušo darbais, bet ir vykdyti veiklą, susijusią su meniniu ir kultūriniu gyvenimu, pritraukiant rašytojus, dailininkus. Pirmoji Thomo Manno memorialinio muziejaus ir Thomo Manno kultūros centro vadovė, istorikė, muziejininkė Vitalija Teresa Jonušienė muziejaus pastatą naujam gyvenimui prikėlė, išpuoselėtą išvaizdą bei turtingą kultūrinį turinį jam suteikė dar 1995 m. 2022 metais organizuoti renginiai: 2022-05-30 VŠĮ Eduardo Jonušo namai- renginys „Poezijos pavasaris“. 2022-06-14 VŠĮ Eduardo Jonušo namai- renginys Gedulo ir vilties dienos paminėjimas, dalyvaujant Vilniaus universiteto prof. Danutei Gailienei ir Nidos KTIC „Agila“ moterų chorui „Smiltatė“. 2022-08-24 VŠĮ Eduardo Jonušo namai- renginys skirtas paminėti Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ,kuriame vyko susitikimas su rašytoja Laima Vince knygos „Apie anuos nepamirštamus laikus skirtas Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas“ auka Lietuvai prisiminti ir tuo pačiu pagerbti Ukrainos Nepriklausomybės dieną. Vitalija Jonušienė aktyvi ir veikli muziejininkė, kurios vedamos ekskursijos žavi tiek suaugusius, tiek vaikus. Pristatydama sukauptą E. Jonušo ekspoziciją, tuo pačiu garsina Neringos ir Lietuvos vardą. Tai ypač įdomu tiek Lietuvos, tiek užsienio lankytojams, norintiems prisiliesti prie Lietuvos istorijos ir kultūros.
Nominacija „Metų keliautojas“
Virginija Gedžiuvienė
Virginija Gedžiuvienė – dirbo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras vyriausioji gydytoja higieniste – maisto produktų inspektore; gydytoja epidemiologe, buvo ilgametė Neringos savivaldybės gydytoja. Jai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas. V. Gedžiuvienė prisideda prie nemokamų jogos mankštų, Nidos ir Juodkrantės centriniuose paplūdimiuose vykstančių nuo 2007-ųjų, organizavimo. Jos iniciatyva Neringa viena pirmųjų šalyje patvirtino nerūkymo zonas ir pirmoji šalyje – nerūkymo zonas paplūdimiuose. Prieš keletą metų pradėjus populiarėti šiaurietiškam ėjimui, V. Gedžiuvienė inicijavo taisyklingo ėjimo pamokas Neringoje, skirtas tiek gyventojams, tiek svečiams. Reaguodama į Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą naują higienos normą, V. Gedžiuvienė operatyviai parengė medžiagą Neringos savivaldybės tarybai ir Neringa pirmoji šalyje 2017 m. išskyrė paplūdimio zoną, skirtą lankytis su augintiniais (Nidoje). Neringiškiai gerai žino V. Gedžiuvienės aistrą keliauti. Tai šilta ir motyvuota keliautoja, energingai besidalinanti savo spalvingo gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose ir tokiu būdu leidžianti mums pabuvoti drauge su ja įvairiausiose Lietuvos ir pasaulio vietose. Ji labai daug keliauja ir žavi tai, kad ji – solo keliautoja. Drąsu ir įkvepia.
Elena Sabeckienė
Elena Sabeckienė – finansininkė, didžiąją gyvenimo dalį praleidžianti tarp skaičių. Ilgametė UAB „Neringos energija“ vyr. finansininkė, šiuo metu dirba vyr. finansininke Nidos vaikų darželyje-lopšelyje „Ąžuoliukas“.
Kai pavargsta nuo skaičių, keliauja po Lietuvą, atrasdama vis naujas gražiausias vietas. Mėgsta keliauti ir tyrinėti dar neatrastas šalis.
Albina Stūrienė
Nominuojama už kelionių organizavimo įgūdžių pritaikymą praktiškai ir nenuilstantį norą keliauti
Albina Stūrienė – ilgametė Nidos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, 1975 m. baigusi studijas Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute ir įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę. Trečiojo amžiaus universiteto studentė, aistringa keliautoja, turinti puikius organizacinius įgūdžius, kuriuos pritaiko planuojant keliones ne tik į užsienį, bet ir po Lietuvą. Savo aistra keliauti užkrėtė daugelį bendruomenės narių.
Regina Songailienė
Reginą muzika ir kelionės lydi nuo ankstyvųjų jos gyvenimo dienų: mėgo dainuoti gimtosios vietos bendruomenės susibūrimuose, o svajonės gyvenimą sieti su muzika visai jaunutę paauglę nuvedė į Stasio Šimkaus konservatoriją Klaipėdoje. Čia ji įgijo muzikos pedagogės bei chorvedės specialybes. Kai ji atvyko į Nidą ir ėmė mokytojauti mokykloje, kai kurie jos mokiniai buvo vyresni nei ji, tačiau tai netapo kliūtimi būti gerosios dainavimo patirties ir muzikos žinių perteikimo autoritetu. Reginos kelionės ypatingos – beveik visos jos susijusios su muzika, dainavimu, kultūra, menu. Žingeidumo ir meilės muzikai dalijimas neringiškiams dovanojo ir kelionių įvairovę. Kelionių bagažas tikrai gausus: Ispanija, Prancūzija, Italija, Vokietija, Lenkija, o ir Lietuva visa ,,apdainuota“. Jos muzikinių kelionių palydovai – ir muzikos mokyklos chorai bei jaunyste trykštanti, jos vadovaujama, dainuojanti jaunimo grupė ,,Saulės giesmė“, kurios dėka buvo išugdyta daugybė dainuojančių žmonių, dar ir dabar tebetęsiančių savo dainavimą tiek užsienio teatruose, tiek ansambliuose. Jos dėka „Saulės giesmės” jaunimo ansambliu susidomėjo ir Lietuvos televizija, buvo sukurta laida, skirta „Saulės giesmės” veiklai. Nepalieka abejingų Reginos veikla ir žavingajame ,,Palvės“ kolektyve. Jos išskirtinį balsą galėjome išgirsti ne tik Neringos liuteronų bažnyčioje, bet ir Vilniaus Arkikatedroje. Dabar senjorė Regina muzikinę kelionę tęsia prisijungusi prie Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios moterų choro „Jūrasmiltė“. Nepaprasta Reginos asmenybė, kurios dėka visiems, dalyvavusiems su ja muzikinėje veikloje, buvo įskiepyta meilė muzikai ir kelionėms. Jos dėka buvo padovanota vaikams ir bendražygiams meilė keliauti po pasaulio ir Lietuvos gražiausias vietas su muzika, taip pat supratimas, kad įsipareigojimas koncerto žiūrovams yra svarbesnis už sugriuvusį autobusą, neplanuotus kamščius ir kitus trukdžius. Didžiausia padėka mūsų senjorei Reginai už keliones su muzika, šypseną, skleidžiamą gyvenimo džiaugsmą, besąlyginį ir tylų savo mokinių ir bendraminčių palaikymą, Neringos krašto reprezentavimą Lietuvoje ir pasaulyje bei tiltų tiesimą nuo sostinės iki Kuršių nerijos.
Nominacija „Metų savanoris“
Aniceta Vaitkutė
Aniceta Vaitkutė – ilgametė Neringos gyventoja, pozityviai ir nuoširdžiai prižiūri Neringos bendruomenės laikraščių gavimą ir tvarkymą. Nepriklausomai nuo oro sąlygų Aniceta pareigingai ir visiškai laisva valia atlieka šią bendruomenei naudingą funkciją. Visada stengiasi dėl kitų, kuo gali, tuo padeda.
Jadvyga Beržinienė
Nominuojama už aistrą gyventi, padėti; už sielos atidavimą savo kraštui, bendruomenei
Jadvyga Beržinienė – viena iš bendruomenės „sielų”, daugiavaikė mama.
„Per visus bendrus vienuolika darbo ir laisvalaikio metus (nes dirbdavome tikrai ne po 8 valandas per parą, o daug daugiau – šventės, renginiai, laidotuvės), nebuvo nei vieno atvejo, kad kažko paprašius Jadvyga atsakytų. Jei aukštaitiškai, tai mano gimtinėje Anykščiuose apibūdinant tokių savybių žmogų sakydavo ,,Ir prie uzbono ir prie lavono, kur dėsi ten tinka“. Mažoje bendruomenėje labai sudėtinga, nežinau, kokių asmeninių savybių turi turėti žmogus, kad jį mėgtų, mylėtų. Jadvyga, manau, iš tų nedaugelių, kuri jiems tiko ir patiko. Pats keisčiausias asmeninių savybių derinys- valdingumas ir paslaugumas, nes dažniausiai žmogus būna arba valdingas, arba paslaugus. O Jadvyga turi abi šias savybes. Darbšti ir tvarkinga. Iš tų žmonių, kad negali sėdėti ant sofkutės ir laikraštį skaityti. Visada bėgom ir su šypsena. Labai kūrybiška. Nuostabaus grakštumo ir lengvumo jos karpiniai- snaigės puošdavo seniūnijos langus kiekvienų Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga.
Puiki kulinarė- cepelinai, blynai, grybukai ….
Nuostabi ir rūpestinga Mama ir močiutė – ir dabar pilna troba vaikų ir anūkų….
Pradėjus dirbti seniūne, labiausiai nustebino Jadvygos sugebėjimas būti visur – ir vakaronėje, ir šventėje, ir susirinkime, šeimoje ir laidotuvėse. Visur ir bet kada. Stebėdama ją, visada galvojau, kad toks žmogus turi būti bendruomenės lyderis ar seniūnas. Bet kuriuo paros laiku, bet kokiu klausimu – šventės, sekmadieniai, lyja ar sninga- paskambini ir ji jau prie durų… Manau, Preiloje gyvenantiems žmonėms ji buvo ir liks nepakeičiama bendruomenės narių, artimųjų ar giminių netekčių atveju, laidotuvių organizatore, vaistininke ar praktinių darbų patarėja. Nežinau, kokio darbo ji nemoka. Jautri ne tik savo artimiems, bet ir visiems šalia esantiems. Kiek daug močiučių buvo prižiūrėtos, nupraustos, nukirptos, pamaitintos… Manau, kad ji atliko ir dabar atlieka socialinių paslaugų centro darbuotojo funkcijas, tik neatlygintinai ir visą parą. Ji tikrai Savanorė – iš prigimties, iš pašaukimo. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pačius gražiausius savo gyvenimo metus galėjau būti arti šio žmogaus, mokiausi iš jos“ (E. Radzevičienės mintys apie Jadvygą).
Nominacija „Metų veikliausias“
Stasys Valančius
Nominuojamas už įkvėpimą gyventi drąsiai, už lyderystę, bendruomeniškumą ir pavyzdį kitiems
Stasys Valančius – tapytojas, medžio drožėjas, Neringos savivaldybės tarybos narys, Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas, Neringos Trečiojo amžiaus universiteto tarybos narys, aktyvus visuomenės veikėjas, keliautojas. Visada optimistiškas ir savo gera nuotaika dalijasi su visais aplinkiniais, užkrečia pozityvumu. Mėgsta grožį aplinkoje ir žmonėse, puoselėja savo namų aplinką, jo sodyba išrinkta metų gražiausia Neringoje. Stasys – kompanijos siela, turintis puikų humoro jausmą ir didelę širdį. Jautri ir šilta asmenybė, puikus draugas, vyras, tėtis.
Albina Leitonienė
Albina Leitonienė – aktyvi Juodkrantės bendruomenės narė, dalyvauja įvairiose veiklose, prisideda prie bendruomenės švenčių. Trečiojo amžiaus universiteto studentė, nepraleidžianti nei vieno užsiėmimo, pozityviai žiūri į gyvenimą ir tuo pozityvumu užkrečia visas drauges.
Bernadeta Viskantienė
Bernadeta Viskantienė – veikli Neringos bendruomenės narė, įvairių renginių dalyvė, Trečiojo amžiaus universiteto narė.
Kazimieras Mizgiris
Kazimieras Mizgiris – žymus fotografas, galerininkas,1974 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą, studijavo Vilniaus Universitete žurnalistiką, 1976-1993 m. vadovavo Neringos fotomėgėjų „Neringa“ sekcijai, ilgametis Nidos jaunųjų fotografų studijos-mokyklos vadovas, nuo 1992 m. Gintaro muziejaus-galerijos Nidoje savininkas, 1998 m. atidarė gintaro galeriją Vilniuje. 2004 m. įkūrė Baltijos gintaro meno centrą Vilniuje. Nuo 1980 dalyvauja parodose (pelnė apdovanojimų); individualios Lietuvoje (Neringoje 1980, Panevėžyje 1981, Vilniuje 2000, Klaipėdoje 2001) ir užsienyje (Berlyne 1990, Hamburge 1991, Sneeke, Olandija, 1992, Randerse, Danija, 1993). Fotografuoja Neringos kopas, išryškina smėlio mikrostruktūrą, faktūrų ritmiką, naudoja ryškų apšvietimą, giedrą, bet tamsų dangų. Išleido knygą Paslaptingas gintaro pasaulis (anglų ir vokiečių kalbomis, su V. Mizgiriene, 2006). Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkas fotografas (nuo 1991). Tarptautinės gintaro asociacijos (nuo 2002), Pasaulinės gintaro tarybos (nuo 2008) narys.
Nominacija „Metų senjoras“
Rūta Žeimienė
Rūta Žeimienė 1957-1965 m. mokėsi Raguviškių (Kretingos r.) 8-metėje mokykloje, 1965-1968 m. – Kretingos vidurinėje mokykloje, 1968-1972 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1972-1990 m. ir 1995-1997 m. – Nidos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja. 1990-1995 m. – Neringos savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja. Nuo 1997 m. dirbo Nidos vidurinės mokyklos direktore. Yra Neringos LIONS klubo narė, Trečiojo amžiaus universiteto rektorė. 1976-1986 m. buvo miesto Tarybos narė, Kontrolės ir švietimo, kultūros, sporto, etikos komiteto pirmininkė (iki 1995 m.). 2005 m. Neringos miesto Švietimo tarybos narė. Nuo 1994 m. lietuvių kalbos mokytoja – metodininkė. 2000 m. jai suteikta antroji vadybinė kvalifikacinė kategorija. Jos vadovaujamu mokyklai laikotarpiu mokykla tapo UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo nare, Tautos fondo nare, Europos tarptautinių projektų – SOCRATES, PHARE – nare, Mokyklų Tobulinimo programos nare. Vykdyti įvairūs projektai: tarptautinis projektas „Bendrauju, vadinasi, tobulėju“ (su Vokietijos Maiendorfo gimnazija, 2003 m.); tarptautinis projektas „Saulė, vėjas, smėlis“ (kartu su Latvijos, Estijos, Suomijos dailės akademijų studentais, 2005 m.); projektas „Savitumą tausojančio Neringos kurorto atraktyvumo plėtra“ (kartu su socialinių mokslų daktare Ina Dagyte); įvairūs straipsniai apskrities ir respublikinėje spaudoje, viena iš almanacho „Skambančios kopos“ sudarytojų, straipsnio „Žemė mena savo didžiavyrį“ miesto buklete „Neringa“ autorė (1998 m.).
Juozapas Alfonsas Kauneckis
Juozapas Alfonsas Kauneckis – vyriausias žvejas ir vienintelis laivadirbys Neringoje, vis dar išplaukiantis į marias kelti tinklų, ir vis dar savo rankomis gaminantis medines žvejybines valtis. J.A.Kauneckis gerbiamas vietos gyventojų ir svečių (ir žvejų bendruomenės kitąpus marių) už atvirą širdį kiekvienam padėti, pasidalinti žiniomis ir patirtimi, už darbštumą ir energiją (jį kasdien sutiksite pamaryje ar sodyboje meistraujantį), už gyvenimišką išmintį ir pozityvumą, už vertybių puoselėjimą ir perdavimą jaunesnėms kartoms, už artumą gamtai ir atsidavimą tradiciniam žvejybos amatui. J. Alfonsas Kauneckis gyvena Juodkrantėje nuo 1960 metų. Tais metais pradėjo dirbti žveju, vėliau tapo brigadininku ir vadovavo 10-čiai žvejų grandžių. Nepriklausomybės metais įkūrė savo žvejybos įmonę, kurioje dirbo su sūnumi ir diegė naujoves. Savo rankomis pagamino žvejybinį laivą, pats visad siuvosi tinklus. Per savo gyvenimo metus pagamino 9 medines žvejybines valtis (7 metrų ilgio), kuriomis aprūpino ir kitus vietos žvejus. Naujausią valtį pagamino prieš 2 metus, ją paskyrė jaunam Juodkrantės žvejui, puoselėjančiam žvejybos tradicijas. Žvejybos verslą vyriausias žvejas perdavė savo sūnui, tačiau ir toliau padeda siūdamas tinklus, remontuodamas valtis, kartais dar išplaukdamas į marias kelti tinklų. Tai žmogus, iš kurio galima pasimokyti ir parodyti savo krašto bendruomenei, kaip ne tik prasmingai gyventi, bet ir suvienyti šeimą, kurioje darniai dirba visi: nuo vaikų iki anūkų. Tai asmenybė, kuri įkvepia augti, tobulėti ir savo buvimu patvirtina, kad jo dėka giminės keturios kartos prisideda prie Neringos krašto tradicijų puoselėjimo. Tai žmogus, kurį kiekvieną dieną gali pastebėti prie marių tvarkantį tinklus ir suprasti, kad Neringos krašto tradicijų puoselėjimas ir šeima yra šio žmogaus egzistencijos esmė.
Marijona Bernotienė
Džiaugiasi savo gyvenimu ir tuo džiaugsmu užkrečia kitus. Marijona yra aktyvi Nidos bendruomenės narė, nepraleidžia nei vieno kultūros renginio, aktyviai dalyvauja Trečiojo amžiaus universiteto veikloje, gerbiama ir mylima bendruomenės narių.
Nominacija „Metų sveikuolis“
Angelė Stakionienė
Angelė Stakionienė – Juodkrantės bendruomenės narė, aktyvi Trečiojo amžiaus universiteto studentė, sveiko gyvenimo būdo propaguotoja, kasdien vaikšto pamariais, aktyviai dalyvauja sveikatinimo mankštose. Daug juda ir vaikšto, tuo pačiu ir kitus kviečia pasivaikščioti drauge.
Ramutė Rušinienė
Ramutė Rušinienė – ilgametė Neringos vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja, Trečiojo amžiaus universiteto studentė, veikli Nidos bendruomenės narė. Kasdien nueina bent 10 tūkstančių žingsnių. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens kelionėms renkasi minti dviratį.